Kordegardija S. Daukanto a. 3 Vilniuje architektūros tyrimai

Daugiau nuotraukų

Kordegardija S. Daukanto a. 3 Vilniuje architektūros tyrimai


Pastatas priklauso dabartiniam LR Prezidentūros kompleksui. Architektūros tyrimus 1999 metais atliko  Robertas Zilinskas


Aprašymas

Pastato pavadinimas kilęs iš prancūzų kalbos ir jis reiškia „sargybos būstinė“.
Tiriamas kordegardijos pastatas pastatytas išvalytoje nuo XVIII šmt. mūrinių ankstesnių statinių vietoje. Vakarinis jos kampas stovi virš nugriauto XVIII šmt. pastato pamatų liekanų, nedaug pasislinkęs nuo jų į rytus. Sienos kampas stovi virš dar ankstyvesnio, XVII šmt. pamato, kuriame tarp riedulių surastos kelios brauktinės plytos.
Kordegardijos pietvakarių siena jos statybos laikotarpyje, XIX šmt. pradžioje, buvo žymiai mažiau įgilinta į gruntą, negu dabar. Tai matoma iš pirminio tinko apatinės ribos lygio šios sienos išorėje. Abiejuose sienos galuose paliktos štrabos, pietryčių gale prie jos netrukus primūryta atraminė sienutė.
Dabartinis kordegardijos tūris iš esmės atitinka pirminį, nes savo vietose išliko visi pastato viršutinę dalį formuojantys elementai: karnizai, parapetai,- jie vėliau visada remontuoti išlaikant pagrindinius gabaritus ir orderinius principus. XX šmt. pradžioje įrengtos dabartinės prieangio lubos, antrojoje pusėje - stogai. Abu kartus panaudoti plieno profiliai.
Nuo dabartinio skyrėsi pirminis patalpų išplanavimas. Iš viso buvo trys patalpos. Kapitaline siena buvo atskirta pietrytinė dabartinės didžiosios patalpos dalis. Yra matomos vėliau nugriautos sienos žymės. Mažesnioji šiaurės vakarų patalpa buvo žemesnė.
Kitokios buvo pagrindinio fasado proporcijos. Prieangis kaip ir dabar turėjo stilobatą, kuris tebestovi ant XIX šmt. pradžios arkinių pamatų, bet jis buvo 11cm žemesnis. XX šmt. pradžioje po 1/2 plytos (12-15 cm) iš abiejų pusių nutašant visų langų ir durų angokraščius buvo iš išorės ir iš vidaus praplatintos angos. Permūrytos visos pagrindinio fasado sąramos. Spėjama, kad abipus centre esančių durų buvo dar dvejos butaforinės, nes ten po dabartiniais langais iš išorės išzonduotos pirminės apdailos neturinčios nišos, virš kurių tik XX šmt. pradžioje pravesta trauka.
Sargybos būstinės kiemelio pagrindinis fasadas mažai pakitęs. Pirminės durys buvo centre, abipus jų - du langai. Po palangėmis per visą fasado plotį éjo 7 cm pločio trauka, vėliau nutašyta. Sargybos būstinés kiemelio tvora paaukštinta XX šmt. pradžioje, virš gretimo korpuso užstatytas antras aukštas.
Be jau aprašytų yra ir daugiau XX šmt. pradžios pakeitimų bei papildymų. Iki to laiko gerokai pakilo grunto lygis iš pietvakarinės pastato pusės, todėl buvo slegiamos ir drėko sienos. Jos buvo nuolat stiprinamos, taip pat ir metalu, dailinamos, storinamos iš vidaus. Didžiojoje patalpoje paklotos dekoratyvios plytelių grindys. Iškirstos ir netrukus užmūrytos durys į sargybinės būstinės kiemelį. Remontuojant didijį komplekso kiemą formuojančios atraminės sienutės rustiką nežymiai iškraipytas jos apatinės dalies harizontalus ritmas. Prie atraminės sienutės priglausta cementu ištinkuota kamera galėjo sietis su kanalizacija, bet neaišku, ar ji aptarnavo tiriamą kompleksą.
Antrosios XX šmt. pusės remontai buvo nukreipti išorinio pastato vaizdo palaikymui. Išlaikant pirminius aukščius pakeisti stogai. Panaudotos metalo konstrukcijos. Visai nesirūpinta interjerais - patalpos paskutiniaisiais dešimtmečiais naudotos ūkinei veiklai.
Tyrimų metu patalpose nerasta jokio dekoro pėdsakų. Nebuvo kaip nors efektingai organizuotų vidaus erdvių. Visais laikais puoselėtas tik pastato išorinis vaizdas.
1999 m. pastatas pritaikytas LR Prezidentūros muziejui. 

Duomenis apibendrino ir pateikė Robertas Zilinskas

Kordegardija S. Daukanto a. 3 Vilniuje architektūros tyrimai

EUR

0,00 €