Aprašymas
Pastatas prieš iškeldinimą buvo tiriamas daugiausia iš išorės. Iškeldinus didesnę pastato dalį buvo iš esmės išaiškinta jo raida, mažai tikėtina tęsiant lygiagrečiai tvarkybos darbams fiksavimą pastebėti reikšmingesnių nukrypimų nuo pateikiamų išvadų.
Pastato pietvakarių siena stovi virš XVII šmt. pamato. Daugiau ankstyvesnio, kaip XIX šmt. pradžios mūro, nerasta. Visas pastato plano kontūras užstatytas vienu metu, bet XIX šmt. pradžioje jis buvo vieno aukšto. Neišliko tik šiaurés vakarų jo galas - jo vietoje dabar įvažiavimas į kiemą. Vykdant žemés darbus atkasti neišlikusios dalies XIX šmt. pradžios plytų mūro pamatai. Galinė pastato siena nugriovus šiaurinę jo dalį sumūryta iš skylėtų modulinių plytų.
Lenktosios pastato dalies šiauriniame gale tebėra platūs vartai, antrų tokių pačių vartų anga išzonduota pietiniame jos gale. Visa rytinė siena aklina. Vakarinėje sienoje mažai langų. Jie turi pirmines sąramas, labai apkapotas XX šmt. antrojoje pusėje keičiant langų medines dalis. Apkapoti ir angokraščiai taip, kad sunku tiksliai nustatyti pirminę angų formą. Tarp lenktosios ir tiesiosios pastato dalies buvo didelė durų anga.
Tiesiojoje dalyje - treji dideli pirminiai vartai, dar vieni galėjo būti nugriautoje dalyje. Visos zonduotos šios dalies pertvaros – XX šmt. antrosios pusės, anksčiau čia buvo viena didelė patalpa. Be to iš vidaus buvo storai mūru apdailinta pietvakarinė jos siena. Iš išorės šioje sienoje rasti du langeliai su dalinai išlikusiais staktų guoliais ir tinkuotais angokraščiais. Langeliai iškirsti XX šmt. pradžioje, o užmūryti jo antrojoje pusėje.
Išvardyti požymiai verčia manyti, kad lenktoji pastato dalis statyta kaip arklidės, o tiesioji - vežiminé. Anga tarp jų pagal savo dydį ir formą tinkama arkliui atvesti iš arklidžių į vežiminę. Virš buvusiųjų arklidžių XX šmt. antrojoje pusėje įrengti garažai su vartais iš priešingos, vakarinés, pusės, tokiu būdu išnaudojant didelį lygių skirtumą tarp abiejų pastato pusių.
Iš kiemo pusės, rytiniame arklidžių fasade pirminis mūras kyla virš karnizo beveik iki dabartinio antrojo aukšto palangių lygio. Kaip ir simetriškoje arklidėms kordegardijos atraminėje sienutėje, virš karnizo buvo parapetas. Mūras virš parapeto lauko sienose visur XX šmt. pradžios. Vienintelė vieta, kur pastato viduje surastas XX šmt. pradžios mūras yra pietinės laiptinės išilginės sienos pirmajame aukšte. Tada buvo įrengta ir laiptinė. Joje išzonduoti du pirminés – XIX šmt. pradžios,- perdangos sijų lizdai ir lubų atspaudas. Laiptinė būdingos šimtmečio pradžios konstrukcijos. Buvo iškirstos taip pat durys į laiptinę ir iš reprezentacinio kiemo - iš rytų pusės. Šiaurinė laiptinė įrengta XX šmt. antrojoje pusėje. Jos sienoje išzonduotos šimtmečio pradžios, kai laiptinės dar nebuvo, pirmojo aukšto lubų žymės tinke. Ne tik antrojo aukšto mūras, bet ir formos - langai, apvadai, karnizai,- lengvai atpažįstamo XX šmt. pradžios tipo. Visos zonduotos vidaus sienos, išskyrus minėtą pietinės laiptinės sieną, yra XX šmt. antrosios pusės. Apie 1971-uosius metus visos perdangos buvo keičiamos surenkamomis gelžbetononėmis. Sumūrytos visos vidaus sienos, vėdinimo kanalai, pertvaros. Šiauriniame gale išbetonuoti rėmai. Apie ankstesnį pertvarų išsidéstymą galima spręsti tik iš trijų atspaudų pirmajame aukšte ir krosnies žymes antrame aukšte. Dalis dabartinių pertvarų įrengta ir sauso tinko skydais uždengta durų angų paskutiniajame dešimtmetyje laikinai kuriantis čia LR Prezidento kanceliarijai.
Duomenis apibendrino ir pateikė Robertas Zilinskas
Check items to add to the cart or select all
