Atkasto kolektoriaus skliauto viršus

Daugiau nuotraukų

Drenažo kolektoriaus S. Daukanto a. 3 Vilniuje architektūros tyrimai


Pastatas priklauso dabartiniam LR Prezidentūros kompleksui. Apmatavimus ir architektūros tyrimus 1999 metais atliko  Robertas Zilinskas ir Ričardas Račinskas.


Aprašymas

Buvo išaiškinta jo pirminė paskirtis, struktūra ir pokyčiai.
Nustatyta, kad kanalas įrengtas specialiai XIX šmt. pradžioje komplikuotoje hidrogeologijos požiūriu vietovėje tuomeninės generalgubernatūros kordegardijos pastato (dabar LR Prezidentūros muziejus) statybos vietoje tekėjusių šaltinių suvedimui. Dėl sumanytos kanalo konstrukcijos – be mūrinio dugno - jis kartu veikė ir kaip drenažo kanalas. Pastato ir kanalo statybos technika identiška, kanalas tiksliai atkartoja pasagos pavidalo užstatymo kontūrą ir skersiniais kanaliukais siejasi su centrinėje jo dalyje esančio portiko struktūra. Iš to galima spręsti, kad abi statybos vienalaikės.
Iškasus kanalą pirmiausiai jo dugnas buvo išklotas išilgomis lentomis, kad vandeniu  semiamoje iškasoje būtų patogiau vaikščioti tolimesnių darbų metu ir jau veikiant kanalui lentos pagerintų filtraciją. Dėl to kanalas nesigavo taisyklingai lekališko plano, jis turi tiesesnes atkarpas, atkartojančias lentų išsidėstymą, ir švelnius posūkius tarp jų. Darbai vyko nestabiliomis nuolat srūvanèio vandens sąlygomis, todėl jo dugnas nebuvo tobulai išniveliuotas, tačiau bendra nuolydžio tendencija žemyn nuo rytinės pusės į vakarinę buvo išlaikyta. Sienų mūras daugelyje vietų užlipo ant lentų, ir tai patvirtina, kad paklotas pirminis.
Abipus pakloto tomis pačiomis kebliomis sąlygomis kastos išilginës iškasos, į kurias kloti akmenys, įgiliniti pakloto atžvilgiu dėl to labai nevienodai - nuo kelių iki 50 cm. Akmenų buvimas pamate taip pat palankus filtracijai. Akmenimis iškloti taip pat ir septynių į kanalą suvestų šaltinių dugnai ir ant jų paguldyti mediniai latakai, kurie ilgainiui dalyje intakų nunyko.
Aukščiau kanalo sienose naudotos plytos ir skiedinys. Mažesnieji intakai perdengti trikampėmis sąramomis. Didesnieji suvesti į apie 90 cm pločio kanalus, perdengus skliautais.
Ilgainiui visa sistema užsinešė dumblu. Kanalo skliautas daugelyje vietų buvo prakirstas, matyt tam, kad jį išvalyti, bet per atsiverusias angas į vidų pateko grunto ir statybinių šiukšlių. Iš skliauto permūrijimų matyti, kad jis buvo tvarkomas XX šmt pradžioje. Ir 1924-25 m. plano matyti, kad kanalas tada buvo žinomas, bet ten parodytas jo vaizdas nėra detalesnis, negu jis dabar matomas natūroje.
Nuo XIX šmt. pradžios vietovėje labai nukrito gruntinio vandens lygis. Dumblu užnešti kanalo intakai, prijungti prie jo per akmeninį slenkstį aukščiau pakloto, išdžiuvo ir tapo nebereikalingi. Rytinis kanalo galas užmūrytas įdėjus toliau aukštyn kylantį vamzdį, šiuo metu jau sausą. Vakarinį kanalo galą imta naudoti ne pagal paskirtį - jis buvo sujuntas su ūkine kanalizacija. Tačiau pagrindinė kanalo vaga ypatingai vakariniame jo gale tebeveikia kaip drenažas.
1999 m.sutvarkytas kanalas iki šiol tebenaudojamas drenažui.

 Duomenis apibendrino ir pateikė Robertas Zilinskas

Drenažo kolektoriaus S. Daukanto a. 3 Vilniuje architektūros tyrimai

EUR

0,00 €