Aprašymas
Natūros tyrimų duomenys:
VALDA 1572:
- Seniausia yra rūsio patalpa palei Dysnos gatvę – pietinėje valdos dalyje (F121, 122, 124, 125). Ji suformuota iš gotiško mūro. Vienintelis išlikęs pirminis elementas – švieslangio angos liekanos (F108, 110, 115, 123, 124). XVII šimtmečio pradžioje patalpa uždengta cilindriniu skliautu, kurio išlikusios tik pėdos (F98, 108, 109, 113, 114, 117, 118). Skliaute suformuota lunetė apie pirminį švieslangį, niša šalia jo (F115, 116, 119, 121 – 125) ir laiptinė patekimui į rūsį iš kiemo (F110, 111), kuri buvo žinoma iš 2002 metų tyrimų.
- Didžiuma valdoje atkastų struktūrų yra XIX. šmt pirmosios pusės juostinių ir arkinių pamatų liekanos (F72, 73, 90, 91, 93, 96, 97, 99). Palei rytinę posesijos sieną, besiribojančią su gretima valda 308, iš šio laikmečio mūro suformuotos trys patalpos su plačiais vartais iš kiemo pusės, arklidės ar vežiminės (F49, 53, 54, 56, 57, 64). Visi treji vartai užmūryti panašiaus laikmečio mūru su gausiais rieduliais ir statybinėmis atliekomis (F55, 63, 70), pakeičiant patalpų paskirtį. Šiaurinėje posesijos pusėje XX šmt. pradžioje suformuota ne mažiau trijų patalpų, kurios rekonstruotos sekančiame etape – XIX šmt. gale ar XX šmt. pradžioje. Tai jų neišgelbėjo, nes rūsių sienos mūrytos labai nekokybiškai ir ant supilto grunto (F45 – 47, 79 – 85).
- Vertingiausios tiriamoje valdoje yra ankstyviausios struktūros pietinėje dalyje, tačiau sunkiai išsaugomos, nes jos irsta kasinėjimų eigoje – krenta pusiausvyros neturinčios skliautų pėdos. Į antrą vietą pagal vertę turėtų būti statomos rūsių liekanos šiaurinėje, tačiau skliautų pėdų čia likę tik pirma pėdos eilė virš rytinės patalpos, o bendra liekanų būklė niekaip neleidžia jų išsaugoti. Kitur valdoje tėra tik konstrukcijų, ne architektūros elementų liekanos, stovinčios ant supilto grunto, niekad nebuvusios atviromis, matomomis išorėje ar patalpose.
VALDA 308:
- Seniausios valdoje yra XVI šmt. rūsių liekanos pietrytiniame jos kampe (F02, 03, 05 – 14, 25, 26, 71). Patalpų yra ne mažiau keturių, jos iš vidaus dar neištirtos nes nėra iki galo išvalytos. Yra laiptinės, vedusios į rūsį (F03 – 08), ir keturių švieslangių angų (F02, 10, 12, 13, 19, 25, 26, 65) liekanos. Patalpos buvo perdengtos cilindriniais skliautais, kurių didesnė dalis išlikusi. Yra detalių, kurių paskirtis nėra visiškai išaiškinta: iš plokščių akmenų sudėtas latakas, angos skliautuose (F14, 71), metaliniai inkarai.
- Į šiaurę nuo jų eina dar ne mažiau vienos vėlyvesnės rūsio patalpos palei rytinę posesijos ribą su Mėsinių gatve (F24). Ji perdengta cilindriniu skliautu su gurtais į viršų.
- Pamatai, neformavę rūsių, yra trijų skirtingų laikmečių, daugiausia arkinės konstrukcijos: XVII šmt pradžios vakarinėje posesijos sienoje (F15, 16, 27 – 30, 67, 68), XVIII šmt. vidurio šiaurės rytų pusėje (F23, 31, 32, 36, 38, 41, 42, 58, 59) ir XIX šmt. pirmosios pusės (F01, 04, 20, 66), užbaigę formuoti pietvakarinę valdos užstatymo dalį. XVIII šmt. ir vėlesni pamatai stovi ant supilto grunto, labai deformuoti. Be sienų pamatų yra ir krosnių, virenių konstrukcijų ar panašias struktūras laikiusių XVIII šmt pamatų (F34, 35, 37 – 41, 44). Daugelis XVIII šmt. pamatų tarpusavyje nesurišti.
- Lokalizuota tarpuvartės vieta šiaurinėje valdos pusėje.
- Yra nedidelis XIX – XX šmt. sandūros intarpas pietrytiniame rūsyje – durų su arkine sąrama anga.
- Rūsių liekanos pietinėje ir pietrytinėje posesijos kraštinėje dėl savo išlikimo ir amžiaus vertingiausios visame kvartale. Yra galimybė jas išsaugoti ir eksponuoti, skirtingai nuo vėlesnių valdoje esančių pamatų, stovinčių ant supilto grunto.
Duomenis apibendrino ir pateikė Robertas Zilinskas
