Aprašymas
Vizualus apibūdinimas
Neoklasicizmo stiliaus rūmai stovi pagridinio į sodybą vedančio kelio gale. Kartu su oficina pietryčiuose ir virtuve pietvakariuose sudaro bendrą kompoziciją, kurios ašis eina per rūmų centrą. Pastatas stačiakampio plano 39,5x14,5m, kompaktinio tūrio, dviejų aukštų. Jis mūrinis, tinkuotas, perdangos medinės, lubos tinkuotos. Pagrindiniame pietų fasade jonėnų orderio portikas su trikampiu frontonu. Patalpos išplanuotos anfiladiškai, simetriškai pastato skersinės ašies atžvilgiu, simetriški taip pat jo fasadai. Vestibiulis, į kurį patenkama per paradines duris pastato centre, po portiku, šachmatiškai išklotas tamsiomis ir marmuro plytelėmis. Jame drožinėta medinė paradinė laiptinė. Paradinės durys, apvadai iš išorės ir vidaus puošti drožiniais. Tambure filinginiai paneliai. Paneliais dengti visų langų glefai. Antrajame aukšte foje langai, išeinantys išorėje į portiką, iki grindų. Tarp langų varčių, kurios visame pastate vidinės varstėsi į vidų, o išorinės į išorę - mediniai turėklai. Foje yra išlikusi baltų koklių krosnis su reljefinėmis medžioklės scenomis karūnoje. Grindys visose patalpose, išskyrus vestibiulį pirmajame aukšte, lentų, išdėstytų skirtingais piešiniais: šachmatiškai stačiakampiais skydais su besikaitaliojančia tvarka priešingomis kryptimis išklotomis lentomis arba eglute. Patalpose yra savaime atsidengusios kelių etapų ir stilių spalvinės puošybos. Vestibiulyje ji optiškai vaizdavo rustiką, patalpoje į vakarus nuo jo - imitavo medinius panelius. Vidaus durys filinginės, yra lipdytų ir medinių apvadų. Salėje į šiaurę nuo foje antrajame aukšte vietoje langų buvo eilė balkono durų, kurių apačios dabar užmūrytos. Lauke išliko špižiniai ažūriniai dekoratyvūs balkono kronšteinai. Pastato galuose yra dvejos simetriškos suktos laiptinės. Išorėje fasadų kompozicijos simetriškam principui išlaikyti suformuota langų dydžio nišų, kurių dugnuose matoma savaime atsidengusios langus imituojančios tapybos. Fasaduose matoma kelių etapų tinko rustikos. Po pastatu yra žinoma viena sekli ar pusiau užpilta rūsio patalpa.
Natūros tyrimų duomenys
Tiriant pastatą, nustatyta, kad jis yra žymiai senesnis, negu iki tol buvo laikoma. Išaiškinta ne mažai jo statybos etapų, ir jau antrajame į dabartinius pakeisti visi staliaus gaminiai, kurie pagal savo stilių gali būti XIX ir XX šimtmečių sandūros. Nuo statybos iki to laiko turėjo praeiti daug dešimtmečių. Datuojant rūmus, labiausiai klaidindavo antrojo aukšto langų apvadai, kurie, kaip paaiškėjo, yra antrojo etapo. Bendra pastato kompozicija ir jonėniškas portikas visiškai teisėtai gali būti pavadinti klasikiniais. Labiausiai datavimą pakoregavo polichrominė puošyba, atrasta foje, antrajame aukšte. Pagal savo stilių ir atlikimo techniką ji gali būti tik XIX šmt. pradžios: jokiu kitu laiku taip nebuvo tapoma. 1787 metais aprašytas rūmus nusiaubęs gaisras, taigi, galima spėti, kad juos atstatė nuo 1804 m. iki XIX šmt. vidurio dvarą valdęs Hektoras Karenga. Datavimas pagal mūrą čia mažai efektyvus, nes visuose trijuose pirmuose etapuose plytos panašių gabaritų. Kaip ir daugelyje Lietuvos provincijų juos diktavo vietinės tradicijos, nėra XIX šmt. pradžiai būdingų mikroskopinių plytų. Tik ketvirtajame etape, po II pasaulinio karo panaudota atvežtinio – tarybinio standarto plytų, taip pat ir silikatinių. Pirminiai pirmojo aukšto langai buvo be apvadų, bet cokolyje po jais yra mūre ištašytų nišų. Tai ne vieninteliai elementai, perdirbinėti statybos eigoje. Pietiniame fasade niša arba lango anga užmūryta tuo pačiu mūru, perrišant jį su kraštų mūru. Taip pat pasielgta su dar viena lango anga, antrajame etape jos vietoje ištašant fasade langą imituojančią nišą. Vakariniame pastato gale išzonduota su lauko sienomis nesurištų pirminių vidinių sienų. Daugelis fasadų nišų su langus imituojančia tapyba yra antrojo etapo, ir tik viena yra pirminė. Joje yra atspaudas, kuris galėtų būti likęs nuo į nišą įdėto medinio imituojančio gaminio, kaip kartais yra sutinkama. Antrojo aukšto langų pirminis apipavidalinimas nežinomas, jei jis išvis buvo, išskyrus du galinius nepakitusius arkinius langus su puošniais apvadais ir sandrikais. Tačiau visos zonduotos antrojo aukšto langų angos iš vidaus nepakitusios, išskyrus tris antrajame etape praplatintus centrinius pietų fasado langus. Pietinio fasado pirmasis aukštas buvo ištisai puoštas stambia rustika, kuri rekonstruota tyrimų brėžiniose per visą fasadą. Kaip buvo dekoruota centrinė fasado dalis po portiku, nežinoma, nes ten neliko pirminio tinko, o dabartinė šios vietos rustika yra antrojo etapo, kai buvo perstumdytos dvi apatinės langų angos, platinamos trys viršutinės ir siaurinamos centrinės durys. Panaši rustika antrajame etape padaryta ir šiaurinio fasado centrinėje dalyje, formuojant tris arkines angas pirmajame aukšte, kurios buvo įrengtos kaip durys. Trečiajame etape durys paliktos tik vidury, o iš šoninių durų padaryti langai, atkartojant po jais antrojo etapo rustiką. Abiejų ilgųjų fasadų centrinių dalių cokoliuose yra ir antrojo etapo smulkius akmens blokelius imituojančių rustų liekanų. Trys dabartiniai langai viršuje buvo suformuoti kaip balkono, kurio antrojo etapo špižiniai kronšteinai tebėra išlikę savo vietose, durys. Antrajame etape balkonas, kartu su prie jo besišliejančios patalpos grindimis, kilstelėtas aukštyn, nes apačioje, rengiant žiūrovinę salę, į kurią iš parko vedė trys jau minėtos specialiai suformuotos arkinės durys, reikėjo paaukštinti lubas. Aukštinant grindis antrojo aukšto patalpoje teko kiek perdirbti ir centrinę laiptinę. Pakeistos jos medinės dalys, bet struktūra, matyt, nedaug nukrypo nuo pirminės, nes iš pirminio mūro yra suformuoti užapvalinti jos kampai. Antrajam etapui priklauso abi sraigtinės šoninės laiptinės, vedančios nuo pirmojo aukšto iki nuo statybos laikmečio XIX šmt. pradžioje nepakitusios palėpės. Laiptinėms buvo reikalinga atrama, todėl buvo pamatais atkirsta dalis po rytine pastato dalimi esančio rūsio, kurio pirminis dydis ir struktūra liko iki galo neišaiškinti. Be abejo į jį buvo patenkama iš pirmojo aukšto patalpų, nes švieslangis tik antrajame etape perdirbtas į duris, o ketvirtajame – vėl į švieslangį, patekimui į rūsį skliaute prakertant liuką.
Išvados:
1. Rūmai statyti XIX šmt pradžioje ir įrengti pagal visus klasikinio stiliaus reikalavimus. Išliko visas pirminis jų tūris, įskaitant ir jį formuojančias medines stogo konstrukcijas.
2. Antrajame etape, apie XIX šmt galą ar XX pradžią, kiek pakeista ar papildyta išorės puošyba, sudėti dabartiniai staliaus gaminiai, įrengtos dvi sraigtinės laiptinės, atkertant dalį rūsio, kurio pirminė struktūra liko neišaiškinta.
Duomenis apibendrino ir pateikė Robertas Zilinskas
