Ištrauka iš 1737 m. Vilniaus plano

Daugiau nuotraukų

Sluškų (Dominyko ir Konstancijos) rūmų T. Kosciuškos g. 10 Vilniuje architektūros tyrimai


2000 m. Robertas Zilinskas ir Evaldas Purlys  atliko rūmų fasadų ir dales patalpų architektūros tyrimus. 2002 m. Robertas Zilinskas ir Evaldas Purlys ištyrė palėpę ir bokštelius.


Aprašymas

 

Tiriant 1691-1694 m. statytus ir 1700 m. iškilmingai atidarytus Sluškų rūmus nustatyti keturi pagrindiniai jų raidos etapai.
1691-1700 m.
Visuose fasaduose iki pat vainikuojančio karnizo išlikę pirminiai rūmų statybos meto mūrai. Nežiūrint didelių perdirbimų rūmų kontūrai nepakitę – išorėje niekas nenugriauta, nieko nepristatyta, nepakeisti ir pagrindiniai rūmų architektūros kompoziciniai principai - simetriškumas, galinių fasadų skaidymas piliastrais, timpanu su stiuko bareljefu paryškintas pagrindinis įėjimas į rūmus, bokšteliai (paviljonai) kampuose. Remontuotas, daugelyje vietų permūrytas, tačiau pirminėje vietoje tebėra karnizas. Išliko visų keturių apvaliųjų laiptinių tūriai.
Pirminis pagrindinio rūmų tūrio stogo aukštis, pirminiai kampinių bokštelių stogai nežinomi. Ne visai aiškus pirminės stogų dangos tipas. Rašoma, kad 1932 m.stogai buvo dengti čerpėmis. Jei jie jomis buvo dengti iškart, stogai turėjo būti žymiai statesni. Tokiu atveju aukštesni turėjo būti ir kampiniai bokšteliai. Stogo nuolydis galėjo būti toks pat ar artimas frontono nuolydžiui. 1831 m., 1834 m., 1863 m. braižytuose rūmų fasaduose stogų šlaitų kampas mažesnis nei timpano, tačiau didesnis nei dabartinio stogo.
Rūmai buvo dviejų aukštų, su paradinėmis durimis rytų fasado viduryje. Vakarų fasade, abiejuose aukštuose buvo plačios atviros galerijos.
Nagrinėjant dabartinius ir XIX šmt. planus matyti, kad yra išlikusi didžiuma kapitalinių sienų. Daugiausia pirminių sienų, matyt, išgriauta vestibiulio zonoje. Pirminis vestibiulis kaip ir dabar buvo prie pagrindinio įėjimo tik erdvesnis, su prabangesne paradine laiptine. Už jo, kaip ir dabar turėjo būti erdvė, iš kurios buvo patenkama į reprezentacines rūmų patalpas. Po dalimi pastato buvo rūsiai.
Vakarų fasadas buvo puošniausias. Tarp kampinių bokštelių tyrimų išzonduotos arkadų liekanos. Jos būdingos XVII šmt. pabaigai. Lietuvos reprezentaciniams pastatams. Fasade išlikę pirminiai piliastrai ir kapiteliai su pirminio tinko liekanomis. Virš arkados išlikę pirminio vainikuojančio karnizo fragmentai su pirminio tinko lieknomis.
Kituose fasaduose karnizai permūryti ar perprofiliuoti, autentiškų fragmentų nerasta. nustatyta, kad virš piliastrų kapitelių dabar esanti laiptuota horizontali trauka buvo ir plokštumose tarp piliastrų. Išskyrus piliastrus su nedaug pakitusiais kapiteliais, bazėmis, horizontalios traukos po karnizu fragmentais ant fasado neliko pirminio tinko, dekoratyvinių profiliuotų elementų. Iš fasado paviršiaus kyšoję arkadų  profiliai vėliau nutašyti, arkos prakirstos įrengiant tarpinių aukštų langus.
Pirmo ir antro aukštų arkų liekanų rasta daugelyje atodangų. Arkų apvadai buvo sumūryti iš specialių apvadams skirtų plytų, tinkuoti. Rastos impostų ir nepažeistų fasado paviršių liekanos. Virš arkų apvadų buvo trikampės nišos.
Neaiškus liko pirminės tarpaukštinės perdangos lygis, nes lyginant fasadus su stačiakampiais langai ir su arkomis gaunasi apie vieno metro galimo lygia skirtumas.
Visa tarpaukštinė mūro zona visuose atidengtuose plotuose virš trikampių nišų aptašyta, o didesnioji dalis autentiškų mūrų permūryta.
Pirminių tinkų ir polichromijos pėdsakų rasta labai nedaug, daugiausia vakarų fasade. Pastebėta, kad pirminėje spalvų gamoje svarbi buvo tamsiai pilka ar juoda spalva. Nustatyta, kad antro aukšto arkada iki užmūrijant nebuvo įstiklinta, bet skyrėsi išorinės ir vidinės jos dalies spalvos – viduje rasta juodo paviršiaus, glaistyto, panašaus į dirbtinį marmurą. 
Langai bokšteliuose buvo neįprastai aukšti, su apvadais, sandrikais ir palangių karnizais. Ant piliastrų ir ant fasado plokštumų tarp piliastrų išlikę daug pirminio tinko. Išlikę tinko ant pirminių langų angokraščių, mūro gilumoje, rasta mūrytų apvadų liekanų.
Bokšteliuose tarp piliastrų rastos nutašytų apvadų plytų liekanos, tarp piliastrų buvo apvadais aprėmintos puošybos detalės.
Šiaurės ir pietų fasaduose langų ritmas nepakitęs, tačiau labai išardyti pirminiai mūrai tarpuose tarp pirmo ir antro aukštų langų, virš antro aukšto langų, visur nutašyta puošyba. Išzonduoti apvadų pėdsakai, sąramos ar jų likučiai, sandrikai, nustatytas pirminis antro aukšto langų aukštis (271 cm). Pirmo aukšto langų sąramos daugelyje vietų išliko.
Pagrindinio tūrio ir bokštelių langai ir jų dekoravimo sistema vienodi. Vainikuojantis karnizas pirminėje vietoje, tačiau pertinkuotas ir dalinai permūrytas. Po karnizu, kaip ir vakarų fasade buvo horizontali laiptuota juosta.
Šiaurės fasadas su jo mūryta puošyba buvo netinkuotas iki pat XIX šmt. pabaigos. Tinkuoti buvo tik langų angokraščiai.
Pietų fasadas fasadas analogiškas šiauriniam, tik buvo iškart tinkuotas. Neišliko sveikų pirmo aukšto langų sąramų.
Rytų fasadas zonduotas mažiau, nes jau buvo daug duomenų iš kitų fasadų zondavimo.  Nustatyta, kad viršutiniame aukšte centre nei iki 1700 m., nei vėliau nėra buvę 1831m. brėžinyje vaizduojamo arkinio lango.
1691-1700 mūre rusvos ir geltonos apie 70x140x290 mm plytų, rištos vidutinio stambumo gelsvu skiediniu.
1803 m. ir 1833-1835 m. rekonstukcijos.
1803 m. D. Zaikovskiui nupirkus rūmus, valdoje įrengiama lentpjūvė, spirito varykla, bravoras. Nežinoma, ar visa tai buvo rūmuose, ar kituose statiniuose jų teritorijoje. Užmūrytos arkados vakarų fasade, nes 1833 m. projekte jų jau nebėra. Užmūrijant išsaugota arkų forma ir puošyba, mūras įgilintas nuo fasado plokštumos 5-7cm. Fasadas dažytas baltai, vėliau – geltonai. Panašiai dažyti ir kiti fasadai, šiauriniame dažytas netinkuotas mūro paviršius.
1833-1835 m. rūmai pertvarkomi į kareivines. Išlikusiuose projekto brėžiniuose - pirmo aukšto langai padalinami, susiaurinami, paverčiami lyg ir šaudymo angomis, pirmasis aukštas padalinamas pusiau, įrengiamas papildomas aukštas. Šaudymo angos projektuotos suskaidant įprasto dydžio langus. Viršutinio aukšto langai visuose fasaduose tuo tarpu palikti be perdirbimų.
1863 m. ir 1877 m. brėžiniuose ketvirto aukšto dar nėra, bet labai pažemintos trečio aukšto lubos, pjūviuose nebėra skliautų.
1872 m. buvusios kareivinės pritaikytos kalėjimui.
1895-1898 rekonstrukcija.
1895-1898 m., siekiant padidinti kalėjimo talpą, įrengtas ketvirtas aukštas. Tam panaudota 1835 m. ar prieš pat 1863 m., pažeminus viršutinį rūmų aukštą, virš jo susidariusi didelė erdvė. Fasadai įgavo dabartinį vaizdą. Nutašyti virš 1803 m. mūrų paviršiaus kyšoję arkados paviršiai ir kita puošyba taip išlyginant fasadų paviršius. Buvo permūryti visų langų angokraščiai, suformuotos naujos jų sąramos. Pertinkuoti visi fasadai.
Rekonstrukcijoje naudotos apie 65x130x265 mm geltonos aštriabriaunių plytos, rištos smulkiu pilkšvu skiediniu.
1957-1958 m. rekonstrukcija.
Buvęs kalėjimas pritaikomas profesinei technikos mokyklai. Pakeistos perdangos. Visi fasadai pertinuoti sudėtiniu skiediniu. Pakeisti langai. Galiniuose fasaduose suformuoti nauji pagrindinių įėjimų portalai.
2002 m., papildomai ištyrus pastogę, nustatyta, kad:
1. Yra ne mažiau dviejų ankstesnių etapų stogų atspaudai panašaus nuolydžio į dabartinį arba lėkštesni. Tai daugiausia XIX ir XX šmt. atspaudai. Ir pirminis nuolydis tyrinėtose vietose galėjo skirtis nuo pagrindinės stogo dalies, nes čia tebuvo jos jungtys su bokšteliais. XVII šmt. galui, kai buvo statyti rūmai, būdingi statesni stogai.
2. Frontono viršutinė dalis iš stogo pusės permūryta XX šmt. antrojoje pusėje, bet pirminis jo nuolydžio kampas negali būti pakitęs, nes jis susijęs su gerai išlikusia frontono puošyba.
3. Pirminis kampinių bokštelių aukštis buvo panašus į dabartinį, nes apatinių dabartinio karnizo profilių lygyje aptikta pirminio karnizo mūrinės dalies liekanų.
4. Spirališkos laiptinės šalia bokštelių buvo pakilusios iki bokštelių viršaus. Išzonduotos laiptinių sienų šaknelės virš dabartinio stogo lygio ir durų angos tarp laiptinių ir bokštelių.
5. Į kiekvieną bokštelį buvo taip pat durys ir į palėpę. Jų vietos kito pastato evoliucijos eigoje, o XX šmt. antrojoje pusėje visos buvo užmūrytos.
6. Vieno bokštelio kampe palėpės lygyje aptiktos pirminio dūmtraukio liekanos. Žinant rūmų plano simetriškumą galima teigti panašius dūmtraukius buvus visų bokštelių kampuose.
7. Dabartinio ketvirtojo aukšto lygyje pastato viduje surastos buvusio antrojo aukšto frizo ir karnizo mūrinės dalies liekanos. Iš to galima spręsti, kad pastogės perdanga buvo žemiau negu dabar.

 Duomenis apibendrino ir pateikė Robertas Zilinskas

Sluškų (Dominyko ir Konstancijos) rūmų T. Kosciuškos g. 10 Vilniuje architektūros tyrimai

EUR

0,00 €