Aprašymas
Vienuolyno namas yra vieno aukšto su rūsiu po pietine dalimi, kur dėl staigaus reljefo kritimo šioje pusėje jis tampa ko ne antžeminiu aukštu.
Stasiui Latonui pavyko lokalizuoti inventoriuose aprašytas patalpas su visomis juose paminėtomis smulkmenomis. Pavyzdžiui, pavyko nustatyti, kad prioro patalpos buvo pietryčių kampe, nes yra aprašyta, kad vienas jų buvo labai aukšto ūgio, todėl išsitašė sienoje nišą, kad tilpų lova, kitas – įsirengė laiptus iš savo celės tiesiai į po ją buvusius vyno rūsius.
Pavyko rasti nuotraukas su tebematomomis nišose stovėjusiomis spintomis, kuriose buvo laikomos vienuolyno knygos. Pagal jas pavyko lokalizuoti tam skirtas nišas koridoriuje. Tapo akivaizdu, kad nišos su spintomis buvo iškart sumanytos, nes spintos pagal avo stilių buvo XVIII šmt., pagamintos su dekoratyviais apvadais, slėpusiais nišų konstrukcijas.
Lokalizuotos virtuvės patalpos, kurios XX šmt. pradžioje buvo pritaikytos viešai pirčiai.
Ištirta vieta, kur rytų kopusų šiauriniame gale jo koridorius jungėsi su bažnyčia. Toje vietoje koridorių skersai kirto vartai, atidaromi procesijų metu, kad parapiječiai galėtų apeiti bažnyčią. Kitu laiku vartai uždaromi ir vienuoliai gali patekti į bažnyčią neišėję į lauką. Tai detalė, sutinkama tik mažesnių gyvenviečių kompleksuose, kurių bažnyčia yra kartu vienuolyno, ir parapijos.
Vienuolyno name buvo išlikę daug autentiškų detalių, tokių, kaip pirminių staktų guoliai, daug stilingos vienuolyno statybos ir jo klestėjimo laikmečio tapybos, taip pat ir siužetinės.
Duomenis apibendrino ir pateikė Robertas Zilinskas
