Gaono g. I a. portalo žymės

Daugiau nuotraukų

Vaistininko Krasnickio namo, Gaono g. 7 / Stiklių g. 11, Vilniuje architektūros tyrimai


1993 m. pastato architektūros tyrimus atliko Rimas Valeckas, kuris fasadų tyrimams pasikvietė Robertą Zilinską ir Ričardą Račinską.


Aprašymas

Namas yra XVIII šmt. viduryje susijungęs iš dviejų skirtingų namų, kurių senesnis yra kampinis. Jis yra tipiškas XV šmt., statytas galu į Gaono gatvę. Tarp jo ir gretimos valdos, su kuria ilgainiui susijungė, buvo siauras tarpas įvažiavimui į kiemą, kuris susijungus namams buvo užstatytas. Prieš tam įvykstant kampinis namas XVII šmt. dar buvo prailgintas palei Stiklių gatvę užstatant ir taip ankštą jo kiemą.
Pirmas raštiškai minimas su namu susijęs įvykis yra jo dalies savininko vaistininko Romano Krasnickio 1645 m. sprendimas užrašyti ją Rožinio brolijai, veikusiai prie šv. Dvasios (dominikonų) bažnyčios. Žinant, kad valdos tuo metu dar nebuvo susijungusios į vieną dabartinę ir kad toliau nuo sankryžos esančios valdos užstatymas yra vėlyvesnis, galima spėti, kad Krasnickio namas buvo būtent kampinis. Iki pat nacionalizavimo 1940 m. jį valdžiusi brolija patalpas nuomavo.
Nuo 1725 m. iki XIX šmt. pabaigos jame veikė smuklė, tik neaišku kurioje dalyje.
Namas degė 1748 m. ir 1749 m. miesto gaisruose, kai jame buvo įsikūręs odininkų cechas, tik vėl neaišku, kuri tai buvo dalis ir ar jos jau buvo susijungusios.
1763 m. jis, matyt, jau buvo suremontuotas po gaisrų ir gal sujungtas su gretimu, nes buvo įtrauktas į sąrašą namų, skirtų tribunolo deputatų apgyvemdinimui. Tais pačiais metais kieme buvo pastatytas bravoras, matyt, vėlyvesniojoje jo dalyje, nes ankstyvojoje maža vietos.
Istoriniuose šaltiniuose spėliojama, kad po gaisrų buvo perstatyta būtent ankstyvesnioji namo dalis, tačiau ištyrus natūroje paaiškėjo, kad ir antras jos aukštas yra išlikęs maždaug XVI šmt. vidurio. Jau ir iki 1993 m. tyrimų Stiklių gatvės pirmame aukšte buvo eksponuojama gotiško mūro atodanga, kurioje yra karnizas ir tinkuotas frizas. Aukščiau jos gotiško mūro nerasta, bet jo liko daug rūsyje. Pastatas iki pat 1763 m., kai buvo sujungtas su gretimu, išsaugojo XV šmt. būdingą erdvinę struktūrą, kuri aiškiai tebematoma rūsyje.
Gaono gatvės fasade pirmame aukšte buvo du stačiakampiai langai ir durys. Mintį, kad jame gali būti kažkas ypatingo, sukėlė iš vidaus fasadinėje sienoje atrastos XVI šmt. nišos su arkinėmis sąramomis. Vidurinėje pastebėtos to paties laikotarpio lango angos liekanos. Zonduojant iš išorės nustatyta, kad abu langai abipus atrastojo iškirsti apie XVIII šmt. pabaigą. Pirminė lango anga tarp jų taip pat stačiakampė. Joje atrastas pirminės staktos, dėtos į angą iš vidaus, atspaudas, pagal kurį staktos pavidalas įskaitomas labai tiksliai. Angokraščiuose rasti grotų, dėtų į angą ją bemūrijant, strypų lizdai. Pagal juos labai tiksliai įskaitomas strypų skerspjūvis, jų išsidėstymas ir kiekis. Vėliau išplėšus grotas buvo apardyti angokraščiai, tačiau tiek, kad užteko informacijos pagrįstai restauruoti angą ir atkurti grotas. Pagrindinis restauruotos angos privalumas yra jos prigimtinė taisyklinga padėtis interjero arkadoje.
Į Stiklių gatvės pusę iš tos pačios patalpos atasta tokio pat dydžio ir formos langos anga, tik stakta į ją buvo dėta ne iš vidaus, bet iš išorės ir ji buvo žymiai storesnė – maždaug vienos plytos storio. Toks staktos tipas yra archaiškesnis už pirmosios, būdingas XVI šmt. pirmajai pusei. Visgi abi angos yra to paties laikmečio, suformuotos iš XVI šmt. antrosios pusės mūro.
Zonduojant apie lauko durų angą atrastos XVI šmt. vartų angos su arkine sąrama liekanos, kurių pakako pagrįstam angos restauravimui. Aplink vartų angą rastos portalo žymės: nutašytų piliastų su pjedestalais ir karnizo apatinės dalies plytų šaknelės ir viršutinės karnizo dalies atspaudai. Portalas buvo tokio supaprastinto jonėninio orderio, kuris naudotas tik paties ankstyviausio renesanso laikmetyje. Jo ansktyvumas dar ir tas, kad tuo metu mūrininkai matyt dar nemokėjo sumūryti karnizo, todėl jo viršutinę dalį padarė iš medžio ir pritvirtino prie sienos ąžuoliniais kaiščiais, kurių liko mūre. Kaiščiai tik prilaikė karnizą, o gulėjo jis ant piliastrų kapitelių. Iš medienos atspaudų sienoje įskaitytas karnizo siluetas, kitų portalo dalių – iš linkstančio tinko kontūrų. Ant apdailos liekanų rasti dažų pėdsakai, iš kurių paaiškėjo, kad portalas buvo dažytas tamsiai pilkai, matyt, siekiant sudaryti smiltainio įspūdį. Kiek buvo išsikišęs portalas skaičiuota pagal plytų šaknelių įsigilinimą mūre, vėliau, jau vykdant restauravimo darbus, atkasti pjedestalų pamatai ir skaičiavimai visiškai pasitvirtino.
Tikėtina, kad vienas ansktyviausių stilingų renesanso architektūros pavyzdžių Vilniuje.

 Duomenis apibendrino ir pateikė Robertas Zilinskas

Vaistininko Krasnickio namo, Gaono g. 7 / Stiklių g. 11, Vilniuje architektūros tyrimai

EUR

0,00 €