Aprašymas
Pastatas statytas 1892-1895 m. pagal architekto Tadeušo Rostvorovskio projektą kaip viešbutis ir didžiąją dalį laiko taip ir funkcionavo. Pirmo aukšto patalpos greičiausiai buvo prekybinės ir viešo maitinimo paskirties, dažnai keisdavosi, todėl nuolat kaitaliojosi ir pirmo aukšto angų pobūdis gatvių fasaduose.
Buvo tiriamos pastato gatvių fasadinės sienos pirmojo aukšto lygyje. Pradėta nuo Gedimino prospekto vakarinio galo, eita link Gedimino pr. ir Jogailos gatvės sankirtos ir į pietus pagal Jogailos g. Betiriant tokia kryptimi, ėmė aiškėti, kad angos fasaduose yra kartotinės, angokraščių padėtis mažai pakitusi, pirminės sąramos visur išlikusios su nedideliais pakitimais. Todėl zondažų detalumas darbo eigoje mažintas, aiškinantis daugiausiai kaip kito angų pobūdis, tai yra, ar buvo langai perdirbami į duris ir atvirkščiai. Nustatyta, kad tokių pakitimų yra, ir jie daugiausiai daryti paprasčiausiai išimant mūrą po langais arba jį sugrąžinant. Angų pobūdis buvo kaitaliojamas laikotarpyje nuo pastato statybos ir iki II-ojo pasaulinio karo. Vėliau jis nekito, nors pastatas buvo kapitaliai remontuotas, keičiant perdangas.
Tiriant, aptikti du fragmentai mūro, ankstesnio, negu namo statybos pirmasis etapas, bet jie nesusiję su pastatu ir mažai išlikę, turintys reikšmės nebent bendrai šios miesto dalies evoliucijai. Tai apie XVIII šimtmečio vidurio arkinio pamato liekana F13 ir mūrinės tvoros ar sienos liekana Z108 (F05).
Pirmojo statybos etapo mūras būdingas XIX šmt. pabaigai, iš geltonų plytų. Skiedinys Gedimino pr. sparne rusvas, o Jogailos g. sparne šviesiai pilkas.
Pastatas pirmą kartą rekonstruotas netrukus po jo statybos, nes mūras labai panašus į pirminį, tik dar rudesnis skiedinys. Buvo keičiamos perdangos, kertant mūre lizdus sijoms. Jos darytos iš plieninių 30 cm aukščio dvitėjų, papildomai privirinant po jais 36 cm pločio juostą (F12). Iš intensyvaus metalo panaudojimo galima spręsti, kad rekonstrukcija daryta greičiausiai dar prieš I-ąjį pasaulinį karą.
Smulkių vėlesnių perdirbimų mūras įvairus, bet plytos panašios į pirmines. Kai kur skiediniui panaudotas cementas.
Iškart po II-ojo pasaulinio karo, keičiant perdangas į dabartines keraminių blokelių perdangas, pastatas perplanuotas, visose tyrinėtose vietose viduje pertinkuotas interjerą papuošiant lipdiniais ir dirbtiniu marmuru. Iš išorės buvo nuolat atnaujinama apdaila, išlaikant bendrą rustikos geometriją, bet hipertrofuojant stiuką, paryškinant lipdinių reljefą. Vėliau visi fasadų paviršiai padengti taškyto cementinio skiedinio apdaila.
Kažkurio iš vėlyvųjų remontų metu įrengtas centrinis šildymas. Visur po langais ištašytos nišos radiatoriams ir sienose vagos vamzdžiams paslėpti.
Po pokarinės rekonstrukcijos pastatas ženkliau neperdirbinėtas. Pakeisti langų gaminiai, kai kur staktas dedant netgi į pirminių staktų guolius. Į langų angas iš vidaus buvo dedami papildomi gaminiai – langai ar grotos. Todėl daugelis angokraščių, taip pat ir arkų briaunos aptašytos, apdailinant cementiniu skiediniu, įbetonuojant metalines įdėtines detales papildomų gaminių tvirtinimui. Angokrašių apatinėje dalyje yra su šiais perdirbimais vienalaikių panelių atspaudai.
Duomenis apibendrino ir pateikė Robertas Zilinskas
