Aprašymas
Antkapį galima būtų vadinti taip pat koplytstulpiu. Iki šiol nenustatyta, kieno jis. Pagal mūro tipą, iš jo ir tinko suformuotų detalių bei bendros architektūrinės kompozicijos akivaizdu, kad antkapis statytas XIX šmt. pradžioje.
Koplystulpio viršutinė dalis zonduota iš vakarų pusės, kur patogiausia prie jos prieiti, ir iš šiaurės, kur ji geriausiai išlikusi. Zondavimas buvo iš esmės tik organinių apnašų – grunto ir augalų - pašalinimas, nes dominuoja pirminis mūras ir tinkas. Vėlyvesnės detalės – betoninės, negausios, lengvai atskiriamos.
Pagrindinis tyrimų uždavinys buvo iš esmės nustatyti pirminę koplytstulpio viršutinės dalies formą, ir tai pavyko padaryti. Zonduojant iš vakarų pusės buvo atidengtas visas vertikalus probleminės koplyčios dalies ruožas, iš kurio akivaizdžiai tapo aišku, kad ji buvo sferinė.
Sfera formuota iškart virš geriau išlikusių pusapvalių frontonėlių, dedant plytas pagal sferos formą. Dėl geresnės apsaugos nuo kritulių ir patogesnio formos išgavimo viršuje pagal sferos formą įmūryta čerpių. Be abejo, ji turėjo būti uždengta skarda, paplitusia XIX šimtmečio pradžioje, tuo metu, kai buvo statytas koplytstulpis. Be to šioje epochoje naudotos sferinės formos, tiek interjeruose, tiek ir statinių išorėje. Šiuo atveju tai nebuvo grynas pusrutulis, žemiau to lygio, kur jis jungiasi su frontonėliais, yra kitas, lėkštesnis spindulys. Tokiu būdu, viršūnė buvo pusės elipsoido pavidalo.
Jos centre pavyko apčiuopti įdubimą, nedidelio metalinio kryžiaus koto lizdą. Iš vėlyvesnių betoninių detalių galima spręsti, kad stogelį buvo arba bandoma subarokinti, įvedant laužtas linijas, arba suformuoti viršuje stačiakampį pjedestalą.
Šiaurės pusėje liko mūro ir tinko detalių , iš kurių pavyko patikimai įskaityti visą karnizo ir frontonėlių formą. Pagrindinis ir frontonėlių karnizai suformuoti iš dviejų išsikišusių trumpinių eilių. Apatinė aptašyta taip, kad ant jos būtų patogu ištinkuoti kulnelio tipo profilį. Viršutinė turi viršuje nuolydį į išorę. Frontonėliuose jos sudėtos pagal jų segmentinę formą. Apatiniai karnizų profiliai priauginti iš tinko.
Po apnašomis atidengta neišblukusio pirminio dažymo, kuris buvo žymiai intensyvesnės ochros spalvos, negu matoma atviruose apdailos paviršiuose.
Tyrimų duomenys pakankami visų pirminių tinkuotų detalių restauravimui.
Duomenis apibendrino ir pateikė Robertas Zilinskas
.
