Aprašymas
Namui prigijo jo savininko Vilniaus vaito Mykolo Bildziukevičiaus, jį valdžiusio iki 1650 m., vardas. Rūsyje rastas intesyvus degėsių sluoksnis su gausiais 1666 m. Jono Kazimiero šilingais verčia manyti, kad Maskvos karo metu name buvo didelis gaisras. Nežiūrint to išliko daug pirminių namo, statyto XVI šmt. gale ar XVII šmt. pradžioje, skliautų. Viena jo siena, statmena Stiklių gatvei, yra senesnė, apie XVI šmt. vidurio. Ji atkerta vakarinę namo dalį, po kuria nėra buvę rūsio. Galima būtų manyti, kad tai ankstesnė posesijų riba, tačiau joje rūsio lygyje iškart sumūryta durų anga, matyt, ketinant vėliau vakaruose taip pat įrengti rūsį. Po karo laikmečio degėsiais po rūsiu rastas storas kultūrinis sluoksnis, siekiantis XV šmt. – laikus, kai dar nebuvo dabartinio namo. Jo vietoje čia buvo aikštė priešais centrinę turgavietę. Nustatytas to laikotarpio žemės lygis.
Namo amžių išduoda daugeliui pažįstama dviejų aukštų galerija kieme, keistai nutrūkstanti kairėje. Mat vakarinis sparnas XIX šmt. gale buvo praplatintas į kiemo pusę, nugriaunant galerijos vakarinę dalį. Pirmame aukšte išliko nedidelis galerijos fragmentas, kuriame ji sukasi nuo rytinio link vakarinio sparno. Taigi, galerija yra juosusi visą ar bent didesnę dalį kiemo.
Po XIX šmt. galo rekonstrukcijos labai pasikeitė taip pat ir abu gatvės fasadai. Pirmame aukšte buvo ištisai iškirsta vitrinų ir durų angų, sąramoms panaudojant metalines sijas. Architektė Zita Vanagaitė iki sekančios – 1973 m. - rekonstrukcijos spėjo gatvės fasadus apmatuoti. Tuo metu buvo vitrinų naikinimo mada. Pastato pirmo aukšto angos buvo suformuotos pagal svambalą atkartojant antro aukšto langus laikant, kad tai „klasicizmo“ principas ir net nebandant išsiaiškinti, kiek pastate yra „klasicizmo“. Tiriant patalpas išaiškėjo, kad šitaip „gražinant“ fasadus buvo ne vien užmūryta dalis vitrinų, bet ir iškirsta naujų angų, net ir pirminiame XVI šmt. mūre.
Virš XIX šmt. metalinių sąramų pastebta net ir pirminių arkinių sąramų liekanų, tačiau pagal jas galima buvo nustatyti tik angų kiekį ir vietas, bet ne jų formą ir dydį. Todėl po 1995 tyrimų remiantis taip pat ir Vanagaitės juodraščiais pagal tyrimų autorių projekto restauracinę dalį buvo atidengtos būtent XIX šmt. galo angos, kaip vieninteles istoriškai pagrįstas ir būdingas šiam namui ir šiai komerciškai angažuotai miesto daliai.
Duomenis apibendrino ir pateikė Robertas Zilinskas
