Ištrauka iš 1737 m. Vilniaus plano

Daugiau nuotraukų

Prisikėlimo cerkvės, Didžioji g. 17, Vilniuje architektūros tyrimai


Aprašyme pateikiamos niekur neskelbtos Sigito Lasavicko ir Roberto Zilinsko įžvalgos, stebint vykdomus rekonstravimo darbus XX šmt. paskutiniame dešimtmetyje.


Aprašymas

Cerkvė keliskart degė XVII ir XVIII šmt., buvo bandoma ją atstatyti, tačiau 1777 m. iš jos buvo likę tik griuvėsiai. Jiems prastovėjus 22 metus, nebeliko vilties atkurti cerkvę ir ši, unitų metropolito Juozapato Bulhako sprendimu, už 1250 rublių buvo parduota kunigaikščiui Mokžeckiui, kuris, įrengdamas valdoje gyvenamąjį namą buvusios trijų navų cerkvės viduryje, suformavo vidinį kiemą su atviromis galerijomis patekimui į butus. Vykdant natūros tyrimus 1989 m., paaiškėjo, kad yra išlikęs visas cerkvės užstatymo kontūras, išskyrus apsidę rytiniame jos gale. Namo trečiajame aukšte yra išlikę cerkvės skliautų pėdų. Pietvakariniame kampe, palei Stiklių gatvę, nustatytos varpinės liekanos. Tarp jos ir cerkvės bei aplink ją, buvusiame šventoriuje, Daminaitis rado stačiatikių kapines. Apsidės pamatai, sprendžiant pagal 1737 m. miesto planą, turėtų būti po Didžiosios gatvės šaligatviu, kuris šioje vietoje smarkiai išplatėjęs. Niekur nenurodyta tiksli cerkvės statybos data. Laikoma, kad ji pastatyta XVI šmt. pradžioje, buvo panašaus tipo, kaip toje pačioje gatvėje 1514 m.pastatytos šv. Mikalojaus ir Švč. Trejybės cerkvės. 1609 m. cerkvė atiteko unitams, 1632 m. Vladislavo II Vazos buvo bandoma grąžinti stačiatikiams, tačiau ji liko unijoje. Po 1989 m., vykdant statybas, jose savo iniciatyva lankėsi Sigitas Lasavickas. Vykstant žemės ir ardymo darbams, jis pastebėjo, kad po rūsiu atsivėrė ankstyvesnio, negu cerkvės statybos laikmečio mūro pamatas lygiagrečiai Stiklių gatvei, atokiau nuo jos. Ankstyvesnė yra ir šiaurinė ugniasienė nuo namo Didžioji g. 15. Plytos jame labai įvairių formatų, nuo itin stambių gotiško tipo 130x160, 105x170, 112x355, 95x167 iki 60x140, 65x150, 67x137 mm. Tokią formatų įvairovę Lasavickas buvo radęs Aukštutinės pilies XIV šmt. mūre. Ugniasienėje per visus tris aukštus plytų rišimas yra pereinamojo tipo iš vendinio į gotiškąjį. Lasavickas spėjo, kad čia, kaip ir Aukštutinėje pilyje, XIV šmt. vykdyta valstybinė statyba, tiesiogiai susijusi su to meto valdovu, nes tokių statybų aprūpinimui medžiagomis piliečiams buvo jų tiekimo prievolė. Visi tiekdavo tokias plytas, kokias gamindavosi patys. Duomenis pateikė Robertas Zilinskas

Prisikėlimo cerkvės, Didžioji g. 17, Vilniuje architektūros tyrimai

EUR

0,00 €