Aprašymas
Seniausias mūras yra posesijos sienos apatinėje dalyje. Jis sumūrytas iš akmenų ir plytų, todėl surištas nereguliariai. Plytų formatai: 315x93, 137x, 142x75, 85x130 mm, skiedinys pilkšvas, vidutinio stambumo. Mūras priskirtinas XVI šimtmečiui. Aukščiau, apie grindų lygį ir virš jo – XVIII – XIX šmt. permūrijimai.
Prie posesijos sienos priglaustos ankstesnio – siauresnio už dabartinį pastato arkinių pamatų liekanos. Sprendžiant iš konstrukcijos tipo ir 320x62x165, 333x168x65 mm plytų, rištų pilkšvu vidutinio stambumo skiediniu, tai – XVII šmt. pradžios reliktai.
Šios konstrukcijos formavo pagalbinę patalpą, susijusią su maisto gaminimu (virtuvę, kepyklą ar bravorą), nes ji labai ankšta, su didelės krosnies pamatu viduje. Krosnies pamato plytos panašios, kaip arkiniuose pamatuose – 160x67, 150x72, 163x68 mm, 324x160x65 mm, bet rištos moliu. Toks mūras gali būti XVII šmt. pirmųjų dviejų trečdalių, bet greičiau pradžios, kaip ir patalpos sienų.
Pastato lauko siena sumūryta platinant pastatą, XVIII šmt. gale arba XIX šmt. pradžioje. Tai matyti iš būdingų mažų plytų ir smulkesnio skiedinio.
Dabartinė patalpų vidaus struktūra formuota XIX ir XX šmt. riboje. Iš tam laikotarpiui būdingų aštriabriaunių plytų sumūrytas skersinės sienos pamatas ir būdinga technika įrengta tinkuota galinė buto pertvara.
Duomenis apibendrino ir pateikė Robertas Zilinskas
