Aprašymas
Posesijoje 649, kurioje stovi dabartiniai pastatai, prieš jiems atsirandant ir prieš imant tiesti šv. Jurgio (dabartinį Gedimino) prospektą XVIII šmt. pradžioje, buvo Šadurskio užvažiuojamieji namai su kambariais keliautojams apsistoti, arklidėmis ir vežiminėmis.
Nuo to laiko yra išlikęs tik vienas korpusas – dabartinis Tilto g. 2A.
Planuojant tiesti prospektą pagal Vasilijaus Guesti 1817 m. Joseph Poussier sudarytą Vilniaus planą, minima ir kito savininko – Kontrimo - pavardė. Gretima posesija 649, taip pat priklausiusi Šadurskiui, buvo neužstatyta. Į vakarus nuo 649 posesijos ėjo Odminių gatvės tąsa, užstatyta tik 1909-1920 metais valstybinio banko rūmais (dabartine Lietuvos mokslų akademija).
Prospekto nutiesimui išpirkta dalis posesijos 649 ir visa 648.
XIX šmt. viduryje čia buvo gaisrinė, vėliau valdas įsigijo atsargos majoras Mykolas Oginskis, 1862 m. – grafas Čapskis, 1874 m. – dvarininkas Steckevičius, 1877 m. posesiją 649 – daktaras Michalas Burhardtas, apstatęs ją dabartiniais pastatais. Jis buvo žymus visuomenės veikėjas, pagarsėjęs mieste.
1887 m. pagal architekto Vincento Gorskio projektą baigtas statyti dabartinis gyvenamasis pastatas su krautuvėmis, restoranu ir dirbtuvėmis pirmame aukšte priešais Arkikatedrą Gedimino pr. 1.
1898 m. Burhardtas padavė prašymą miesto valdybai statyti keturių aukštų su rūsiu mūrinį gyvenamąjį namą Jurgio prospekte (tiriamąjį dabartinį Gedimino pr. 1A) pagal architekto Apolinaro Mikulskio projektą.
1899 m. jis pradėtas statyti.
1901 m., pagal miesto gatvių užstatymo surašymo duomenis, jis jau stovėjo. Pastate patalpas nuomavosi 12 nuomininkų: pirmajame aukšte buvo trys parduotuvės ir aludė, antrajame aukšte - fotografo biuras ir du butai, trečiame aukšte – vienas 12 kambarių butas, ketvirtame aukšte – dantų gydytojo kabinetas ir du butai. Kiemo priestate buvo fotografijos paviljonas ant mūrinių stulpų.
1907 m., mirus Burhardtui, jo turtas buvo padalintas žmonai Antaninai ir penkiems vaikams.
1933 m., mirus našlei, turtą paveldėjo vaikai.
1936 m. jos sūnui Stefanui Burhardtui priklausė 57/280 dalys nekilnojamojo turto, kita dalis buvo parduota Antakalnio Krikščionių kooperatinei smulkaus kredito Draugijai.
1940 m. pastatai buvo nacionalizuoti.
Duomenis apibendrino ir pateikė Robertas Zilinskas
