Aprašymas
2001 tyrinėtos vietos:
- I aukšto langas Rusų gatvės fasade
Ši pastato dalis yra pirmo etapo varpinės priestatas, jau matomas 1737 m. miesto plane. Natūroje tai pasitvirtino, nes 1986 m. tyrimų brėžiniuose langas pavaizduotas kaip esantis baroko laikotarpio (XVII – XVIII šmt.) sienoje, tačiau laikotarpio mūro žymėjimas ir plane, ir gatvės išklotinėje neprivestas iki lango angokraščių. Tai reikėtų suprasti, kad tyrimų autorės yra teigiama angą esant iškirsta vėliau, ne sienos sumūrijimo etape. Bet angos iškirtimas nepriskirtas kuriam nors konkrečiam vėlesniam etapui, matyt, dėl duomenų trūkumo.
1990 m. zonos apie langą raida išdetalizuota daugiau. Siena iš išorės apie langą parodyta storai apdailinta klasicizmo laikotarpio (XVIII – XIX šmt.) mūru. Iš vidaus ji pastorinta eklektikos laikotarpio (XIX – XX šmt.) mūru. Pirminis sienos paviršius pavaizduotas išlikęs tik iš vidaus, iš išorės jis nuiręs ir remontuotas.
Nors ir vėl nepažymėta, kada iškirsta anga, bet išklotinėje nedviprasmiškai simboliu pažymėtas angokraščių kirtimas. Plotas virš lango pažymėtas “eklektikos” simboliu. Kadangi plotas neaukštas, matyt nesumūryta tikros sąramos, pagal kurią galima būtų tiksliau datuoti angą, bet, matyt, buvo panaudota XIX ir XX šmt. sandūrai būdingų plytų. Viduje parodyta, kad angokraščiai formuoti apmūrijant sieną XIX – XX šmt.
- Vakarinė buvusios varpinės siena
Sienos vaizdas iš vidaus, varpinės (rytų) pusės visų trijų etapų tyrimuose tarpusavyje neprieštaringas. Varpinės pirminis mūras žymėtas kaip gotiškas (XIV – XVI šmt.). Jis iš tikrųjų rištas gotiškuoju būdu, kiautinės konstrukcijos, tačiau plytų formatas vėlyvesnio tipo. Iš detalių archeologinių tyrimų (dr. Valdas Vainilaitis) nustatyta, kad varpinė negalėjo būti sumūryta anksčiau XVII šmt. pradžios, nes XVI šmt. ši vieta buvo užstatyta medinėmis amatininkų dirbtuvėmis. Gotiškasis mūrijimo būdas gynybiniuose statiniuose naudotas iki XVII šimtmečio vidurio. Galėjo būti panaudotas ir šiame masyviame statinyje, nes jis leidžia taupant medžiagas ir darbo jėgą suformuoti storas sienas.
1986 m. tyrimuose prie šio ruožo prieita tik iš rytų (varpinės vidaus) pusės. Nustatytas pirminio, gotišku pažymėto mūro nuirimas ir buvusios varpinės šiaurės vakarų kampo suformavimas klasicizmo laikotarpio (XVIII – XIX šmt.) mūru. Iš vidaus šiame kampe suformuota didelė netaisyklingų kraštų niša, kurios gylis sumažintas antrojo klasisizmo etapo mūru.
1990 m. kartogramoje dar labiau paryškintas pirminio mūro netaisyklingumas. Pažymėta nišos sąramos arkinė sąramos forma. Antrojo klasicizmo etapo mūras nišoje parodytas kaip maždaug vienos plytos storio pertvarėlė. Išaiškinta nišų eilės priešingoje sienos pusėje kilmė. Kartogramoje ji pavaizduota klasicizmo laikotarpyje prišlieta prie pirminio varpinės išorinio sienos paviršiaus.
- Vakarinė posesijos siena
Vakarinė posesijos siena priklauso kartu ir gretimam namui. Viršutinė jos pusė netinkuota, bet mūryta įtrauktomis siūlėmis, kaip paprastai daryta tam, kad ateityje tinkuojant būtų geresnis tinko sukibimas su mūru. Visas matomas mūras yra XIX šmt. galo arba XX šmt. pradžios. Sienoje yra vienas iš to paties mūro suformuotas langas iš gretimo namo į nagrinėjamos posesijos pusę. Apatinė sienos dalis tinkuota. Tyrinėtame ruože yra penki apie 3 mtr aukščio nedaug nuo sienos atsikišę į kontraforsus panašūs dariniai.
Padarytos keturios atodangos pirmojo aukšto lygyje. Surasta trijų tipų mūro.
Mūras zonde Z04 sudaro seniausio įspūdį. Jame vyrauja stambios antrinės maždaug XVIII šmt. plytos, bet kelios smulkios XIX šmt. pradžios plytos išduoda mūrą esant ne senesniu už jas. Formatai svyruoja 45÷72x110÷150x225 mm ribose. Visos plytos tamsios, raudonos, yra viena žaliai sukepusi. Yra aprūkusių, su ankstesnio panaudojimo žymėmis. Skiedinys rusvas, su kalkių grūdeliais. Pirminis sienos paviršius užtrintas skiediniu taip, kad skiediniu padengti tik ploteliai apie siūles, plytos dalinai atviros. Tokia sienos apdaila būdinga pagalbinėms patalpoms, palėpėms, ugniasienėms, rūsiams, tvoroms. Užtrintas paviršius labai apdulkėjęs. Vadinasi, jis ilgai buvo atviras, paskutinio posesijos tvarkymo darbų metu nugriautas medinis priestatas prie sienos pristatytas vėlai. Kontraforsas perrištas su siena, bet frontalusis jo paviršius aptašytas ir apdailintas XIX šmt.pabaigos ar XX šmt. pradžios mūru, tokiu, kaip Z02 ir 03. Ruože mažiau 153 cm nuo žemės paviršiaus po kontraforsu ištašyta aprūkusi tuštuma – greičiausiai buvusio čia medinio priestato dūmtraukis. Kanalas uždengtas tuo pačiu XIX – XX šmt. mūru, kuriuo uždailintas kontraforso paviršius ir kuris dominuoja kairiau zondo Z04.
Zonde Z01 mūras panašaus laikotarpio (XIX šmt. pradžios), kaip ir Z04, nors atrodo naujesnis. Čia plytos gelsvos, 50x115÷120 mm dydžio. Skiedinys su rausvu atspalviu, vidutinio stambumo. Pirminė šio mūro apdaila panaši, kaip ir Z04, bet siena padengta skiediniu ištįsai. Paviršius taip pat ilgai buvęs atviras.
Z02 tipiškas XIX ir XX šmt. sandūros mūras, panašus, kaip atviroje viršutinėje sienos dalyje, bet niekad nebuvęs atviras, iškart užtrintas skiediniu, kaip senesnysis kitų zondų mūras. Plytos gelsvos, rausvos, 54÷62x120 mm dydžio. Skiedinys gelsvo atspalvio, vidutinio stambumo. Mūre nėra ilginių plytų. Vadinasi, tai greičiausiai vienos plytos storio kažkokio įdubimo pirminiame mūre užmūrijimas. Įdubimas galėtų būti pirminiame mūre ištašytas kanalas, kaip Z04, arba niša, kurios tvorose būdavo konstrukcijų palengvinimo sumetimais formuojamos eilėmis, kaip antrajame fragmente (buvusios varpinės sienos išorėje).
Duomenis apibendrino ir pateikė Robertas Zilinskas
