Aprašymas
Valda yra palaipsniui suaugusi iš ne mažiau, kaip keturių mažesnių – iš pradžių į dviejų, kurios sujungtos į dabartinę 1900 m.
Šią miesto vietą teisinga būtų vadinti Rotušės aikšte, nes iki Rotušei įgaunant dabartinį pavidalą 1785-1799 m. ji buvo orientuota pagrindiniu fasadu į šiaurę, tai yra, tiriamą pastatą, nes Rūdninkų gatvė ilgą laiką buvo pagrindinis reprezentacinis į miestą vedęs traktas.
Namas Rotušės aikštės ir Arklių gatvės kampe raštiškai minimas nuo 1702 m. 1714 m. jis degė, 1745 m. remontuotas, priklausė karmelitams, nuo 1790 m. – Domanskiui. Kampinė jo rūsio patalpa mūryta gotiškai, gali būti itin ankstyva, nes patalpa tik viena. Abejos jos durys nėra pirminės, į ją buvo patenkama per suktą laiptinę rytiniame kampe. XVI – XVII šmt. rūsys išplėtas po siauru ilgu priestatu palei Arklių gatvę ir per vieną patalpą aikštės pusėje. Greičiausiai ta linkme valda buvo sujungta su kita gretima valda aikštėje, kurios atkastos rūsio liekanose vėl rasta gotiško mūro. Arba rūsio tęsinys palei aikštę buvo tik labai intensyviai rekonstruotas, o iš tikrųjų iškart priklausė tam pačiam namui, kaip ir kampinis rūsys, ir šis namas tokiu atveju nebebūtų labai ankstyvas – gal XV šmt. ar XVI šmt. pradžios.
Ar šios rekonstrukcijos metu namas įgavo tik „L“ raidės konfigūraciją, ar iškart „U“, kokią turėjo prieš galutinį susijungimą 1900 m., neaišku, bet „U“ raidės konfigūracijos jis jau tikrai buvo 1881.07.14, nes taip jį nubraižė architektas A. Polozovas.
Prie „L“ prijungtasis namas, pavertęs jį „U“, yra tipiškas XV šmt. namas, stovėjęs galu į aikštę. Prijungimo metu jis dar per vieną patalpą buvo pratęstas į kiemo gilumą. Nuo 1788 m. šiame name buvo laikomas LDK iždas. 1790 m. jis priklausė iždininkui A. Suchodolskiui. Čia iždas laikytas neilgai, nes kilus politiniam nerimui jis perkeltas į Varšuvą, po to – į Gardiną, ir 1793 m. sugrąžintas vėl į Vilnių, į specialiai išnuomotą ir pritaikytą tam namą neaiškiu adresu, vadintą Masalskių namu. 1794.05.05. 8 val. ryto iždą perimant Rusijos imperijai jis jau vėl buvo savo pirminėje vietoje – pilyje.
Trečiasis namas, stovėjęs aikštės ir Rūdninkų gatvės kampe, kurio užpilti rūsiai buvo atkasti tyrimų metu, galėjo būti statytas XVI šmt. pradžioje, nes yra sudėtingesnis – išilgai Rūdninkų gatvės ėjusios patalpos kitoje pusėje sujungtos dar ir koridoriumi. Jis pats reikšmingiausias tyrinėtoje valdoje, nes natūralu, kad svarbiausioje miesto sankryžoje namas XVI šmt. priklausė burmistrui – Motiejui Rudaminai.
Jis su ketvirtuoju šikart netyrinėtu namu, statytu apie XV šmt., greičiausiai sujungtas dar prieš 1900 m. Galutinis susijungimas padarytas būtent per ribą tarp LDK iždo ir Rudaminos namų, nes to laikotarpio jungtis kaip tik ir atrasta rūsyje. Yra taip pat iki 1900 m. darytų fotonuotraukų, kuriose matomas dabartinio įspūdingo aukščio buvęs Rudaminos namas sankryžoje su prigludusiu mažiau, nei perpus žemesniu Iždo namu. Iškart po sujungimo visas didžiulės valdos užstatymo perimetras paaukštintas iki dabartinio lygio. Jis pagarsėjo čia įkurdinta didžiausia mieste L. Zalkindo parduotuve ir kinoteatru „Casino“.
Duomenis apibendrino ir pateikė Robertas Zilinskas
