Aprašymas
Iki 1995-ųjų pastatas nebuvo tyrinėtas.
1581 m. aksonometriniame miesto plane vieta pavaizduota kaip tankiai užstatyta.
1737 m. miesto plane tiriamo objekto sklype palei gatvę parodyti du atskiri korpusai.
1802 m. plane vaizdas panašus, tik šiaurinis korpusas ištįsęs vakarų kryptimi, panašiai, kaip dabar.
1808 m. miesto plane jis dar labiau ištįsęs, kieme buvo medinių ar šiaip žemesnės kategorijos statinių.
Nuo 1840 m. planuose vaizduojamas užstatytas visas gatvės perimetras.
1939 m. miesto plane šiaurinis korpusas driekiasi dar toliau į vakarus.
Tiriant natūroje seniausias mūras surastas šiaurinėje posesijos sienoje. Tai gretimo neišlikusio pastato ugniasienė, prie kurios vėliau pristatytas tiriamas pastatas. Mūryta iš 55÷70x130x260 mm plytų, tipiškų XVIII šmt. viduriui. Iš žymės ugniasienės skiedinyje matyti, kad pastato kraigas yra buvęs 2,08 m žemesnis. Toks stogo aukštis neatitinka nė vieno iš išaiškintų pastato raidos etapų, bet kraigo ašis atitinka dabartinę, todėl gali būti, kad dabartinis pastatas perstatytas ant XVIII šmt. vidurio – XIX šmt. pradžios statinio pamatų.
Visas dabartinis išlikęs užstatymo plotas apjungtas XIX šmt. pirmojoje pusėje, nes visur yra tas pats pirminis 40÷56x105÷120x222÷24 mm plytų mūras, tinkatis datuoti laikotarpiu nuo 1808 iki 1840 metų. Šiam etapui priskirtinas kapitalinių sienų tinklas, didžiuma pastato antžeminės dalies sąramų pėdų, polichrominiai frizai. Gatvės fasado karnizas buvo vidutiniškai apie 0,5 m žemiau. Išliko pirminių vakarinio sparno rūsio švieslangių angų, durų angų, dvi iš jų su staktomis, krosnies anga, niša, yra langų angų liekanų. Pirmame aukšte rasta aprūkusi virenės skliauto pėda. Gatvės fasade buvo piliastrai, vėliau nutašyti. Pagal visus šiuos požymius vyraujanti tokio namo funkcija buvo gyvenamoji.
Antras raidos etapas sietinas su vartų portale užrašyta data – 1852. Portalas priglaustas prie pirminės sienos, sumūrytas iš panašių plytų - 43÷46x120x mm. Toks pat mūras naudotas daugelio antrojo aukšto elementų ir viso pastato paaukštinimui. Šiame etape paaukštintų langų angos ir jų išsidėstymas yra išlikę iki šiol, tad galima teigti, kad 1852 m. susiklosčiusi pastato architektrūra tebedominuoja. Paaukštinta, kitaip perdirbta ar naujai suformuota antrojo aukšto durų, taip fromuojant ar paryškinant anfilados principą. Tarp pirmųjų dviejų raidos etapų nedidelis laiko tarpas. Matyt šeimininkams kilo poreikis padidinti pastato reprezentatyvumą.
Trečias raidos etapas truko nuo XIX šmt. galo iki 1929-ųjų, nes tų metų plane matoma pastato struktūra gerai atsekama natūroje. Vitrinų įrengimui gatvės fasade jau nau naudotos metalinės sijos ir statramsčiai. Į pietus nuo vartų pirmame aukšte įrengtos trys parduotuvės ar panašios paskirties įstaigos, lankomos iš gatvės. Reikšmingesnė vieša įstaiga – prekybos bankas,- įrengta į šiaurę nuo vartų. Gatvės fasade jam įrengtos didelės durys, o teracinė pakopa ir prašmatnus polichrominis ekoras dabartinėje laiptinėje rodo, kad čia buvo solidus vestibiulis. Plane matomas neišlikęs pristatas į vakarus nuo šiaurinio galo turėjo būti pristatytas šiame etape, nes išlikusioje galinėje sienoje suformuoti rūsio švieslangiai, kurie užmūryti būtent šio etapo mūrų iš 53÷57x130÷140x268 mm geltonų plytų, rištų smulkiu skiediniu. Daug permūryta ir apdailinta šiaurinės posesijos sienos zonoje – pati posesijos siena nuo rūsio iki karnizo, paryškinant gatvės fasado kampą rustika.
Ketvirtame etape, iki XX šmt. vidurio toliau rekonstruojamas šiaurinis pastato galas. Prie posesijos sienos per visus tris aukštus primūryta arkada matyt turėjo ją sutvirtinti. Naudojant metalines sijas perdirbti du rūsio švieslangiai, o trijuose galėjo būti įrengtos savotiškos durelės, nes jų angokraščiai siekia šaligatvį, yra vyris ir didokas angų plotis. Arkadoje naudotos 55÷58x12x233 mm plytos, pastogėje – kiek naujesnės raudonos 104 mm pločio plytos.
Po antrojo pasaulinio karo, nugriuvus šiaurės vakarų priestatui ir gretimos posesijos namui, dailinti susidarę pastati galai. Didesnė rekonstrukcija įvykdyta praėjus dar bent dviems dešimtmečiams, jau naudojant modulines silikatines ir skylėtas plytas. Buvo pakeista visa stogo konstrukcija, perdangos, baigtas formuoti antro aukšto koridorius, kurio rytinė siena žymiai permūryta, o vakarinė – ištisai nuo pirmojo aukšto. Koridoriaus galuose iškirstos didelės angos. Pagal antro aukšto langų ritmą išdėstytos pirmojo aukšto angos, panaikinant visą ankstesnė jų įvairovę. Pakeistos visos langų ir durų medinės dalys, išgriautos krosnys, įrengtas cenrinis šildymas. Vestibiulio vietoje įrengta laiptinė nuo rūsio iki antro aukšto.
Duomenis apibendrino ir pateikė Robertas Zilinskas
