NEKILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ TYRIMAI

 Nekilnojamosios kultūros vertybės (NKV) - objektai, turintys pastovų kontaktą su žeme, pripažintą kultūrinė vertę, visuomeninę reikšmę, kurie valstybės ar savivaldybių aktais gali būti registruojami ar skelbiami kultūros paminklais. Tai statiniai, jų priklausiniai, ansambliai ir vietovės. Lietuvoje yra suformuluoti oficialūs kultūrinės vertės požymiai, iš kurių pagrindiniu laikomas autentiškumas. Taigi senas pastatas yra tiek vertingas, kiek jis yra tikras.

Nekilnojamųjų kultūros vertybių (NKV) tyrimai pagal 1994 m. priimtą jų apsaugos įstatymą ir poįstatyminius aktus yra laikomi tvarkymo darbų dalimi. Pagal NKV tvarkymo darbų metodinius nurodymus, patvirtintus 1996 m., tyrimai – tai mokslinė teorinė ir praktinė veikla, kurios tikslas yra nustatyti išlikusius ir prarastus kultūros vertybių kultūrinės vertės požymius, natūroje ir autentiškuose dokumentuose atrasti tokių vertybių istorinę raidą patvirtinančius faktus ir dokumentacijoje užfiksuoti visus kultūrinės vertės požymius.

Pagal darbų pobūdį NKV tyrimai skirstomi į šias grupes:

• Fiksavimo darbai.

• Moksliniai taikomieji tyrimai:

a) istorinės meninės raidos tyrimai,
b) inžineriniai techniniai tyrimai,
c) papildomi specialieji tyrimai.

Pagal sudėtį jie gali būti šių stadijų:

• Žvalgomieji (restauravimo projektinių pasiūlymų pagrindimui).

• Detalūs (restauravimo darbo projektų rengimui).

• Papildomi (vykdomi NKV tvarkymo darbų metu).

Pagal poveikį autentiškai NKV medžiagai tyrimai būna:

• Nepažeidžiantys autentiškos NKV medžiagos natūroje.

• Pažeidžiantys autentišką NKV medžiagą.

Pirmajai grupei priklauso fiksavimo darbai, istoriniai ir kiti tyrimai, priklausomai nuo jų metodikos (ultragarsas, kompiuterinė tomografija ir pan.). Jai gali priklausyti taip pat architektūros ir polichromijos tyrimai, kai yra atviri arba savaime atsidengę atitinkami elementai (mūras, spalvinė puošyba). Antrosios grupės tyrimams vykdyti būtinas Kultūros vertybių apsaugos departamento (KVAD) leidimas ir atestuotų tyrimų specialistų vadovavimas darbams.

Fiksavimo darbų tikslas paprastai yra užfiksuoti susiklosčiusią NKV padėtį daugiausia matavimų ir aktų sudarymo būdu.

Istorinės meninės raidos tyrimų tikslas - išaiškinti NKV kultūrinės vertės požymius, lokalizuoti natūroje autentiškumo požymius, atskleisti NKV istorinę raidą. Dažniausiai pasireiškiantys šios grupės tyrimai – istorijos, archeologijos, architektūros, polichromijos.

Istorijos tyrimų tikslas – duoti pradinius rašytinius duomenis apie tvarkyti numatomą statinį, pagal galimybes rasti jį vaizduojančių senų brėžinių ir fotonuotraukų. Jie gali būti taip pat ir kaip papildomi, kai kitų tyrimų metu išaiškėja archyvinių duomenų trūkumas ir pageidaujamas jų pobūdis.

Archeologijos tyrimai paprastai turi akademinius tikslus. Numatomų žemės darbų vietose tiriamos žmonių kultūrinės veiklos, tame skaičiuje ir statinių liekanos. Taikomieji tikslai gali būti atstatyti numatomų statinių ar jų dalių po žeme esančių liekanų lokalizavimas.

Architektūros tyrimų tikslai gali prasidėti bendru pastato datavimu ir baigtis detaliu jo evoliucijos išaiškinimu. Lietuvos specifika šioje srityje yra ta, kad dėl dažnai krašto istorijoje pasikartojusių sukrėtimų išliko tik labai skurdžios rašytinės žinios apie pastatus, labai dažnai ir radikaliai jie buvo rekonstruojami. Kita dažno pastatų transformavimosi priežastis yra neilgaamžių medžiagų - vidutinio atsparumo plytų ir medienos naudojimas statyboje. Drėgnas oras, dirva, dažna teigiamų bei neigiamų temperatūrų kaita taip pat skatina greitą senųjų pastatų nykimą, verčia juos periodiškai remontuoti, paprastai keičiant jų pavidalą.

Dėl šių priežasčių pagrindinis būdas, galintis duoti konkrečios informacijos apie istorinių pastatų evoliuciją yra jų tyrimai natūroje. Jei tiriamas pastatas tinkuotas ir tinkas nenuiręs iki atviro mūro, zonduojamos jo konstrukcijos, kad pagal jų tipą, susidėvėjimą ir tarpusavio padėtį datuoti skirtingas pastato statybos bei rekonstrukcijų fazes, nustatyti atskirų fazių autentiškų konstrukcijų bei detalių išlikimą, išaiškinti pastato, jo dalių struktūrą, išvaizdą, tipą, paskirtį kiekvienoje svarbesnėje jo evoliucijos fazėje.

Pagrindinis datavimo metodas yra datavimas pagal plytų formatą, jų rišimo būdą, skiedinio struktūrą, nes pakankamai išstudijuota Lietuvos mūro tradicijų chronologija, visada galima rasti tiriamam mūrui anksčiau išnagrinėtų analogų. Kad zonduojant mažiau nukentėtų pastato autentiškumas, stengiamasi atodangas daryti iki pirminių apdailos sluoksnių, ypač jei randama polichrominio arba plastinio dekoro. Tokiu atveju dekoro stilistika ir jo atlikimo technika taip pat palengvina ir patikslina datavimą.

Be detalių nagrinėjimo datavimui naudingas taip pat ir visuminis požiūris - stengimasis įžvelgti, kokio tipo struktūros suformuotos iš tiriamos skirtingų laikotarpių medžiagos. Pastato vystymosi eiga aiškėja matant, kokiu chronologiniu nuoseklumu gula vienas ant kito skirtingi statybinių ir apdailos medžiagų sluoksniai, formuodami skirtingų tipų detales bei struktūras.

Visi natūros faktai gretinami su turimais istoriniais bei archeologiniais faktais. Kitaip sakant, architektūros tyrimai labiau efektyvūs komplekse su kitais natūros ir archyviniais tyrimais. Didelės reikšmės turi tiriančio architekto patyrimas, jo dėmesys analogų studijoms, pažinties su bendru pasaulio kultūros paveldu platumas.

Praktinis tokių tyrimų uždavinys yra suteikti informacijos pastato tvarkymui: kokią jo evoliucijos fazę tikslingiau išryškinti, kokia buvo pirminė restauruojamų elementų forma, kad galima būtų kuo tiksliau ją atkurti. Tęsiant tyrimus pastato tvarkymo darbų metu, fiksuojamos nuolat atsidengiančios detalės ir tie jo elementai, kurie sąmoningai pašalinami tam, kad išryškinti ankstyvesnes formas arba jeigu jas išsaugoti nėra techninių galimybių. Architektūros tyrėjų dalyvavimas istorinių pastatų tvarkymo darbuose užtikrina korektišką elgesį su jais, reagavimą į netikėtai atsiveriančius anksčiau nežinotus elementus, trapių vertingų liekanų išlikimą bent jau popieriuje - tyrimų ataskaitose.

Inžineriniais techniniais tyrimais įvertinama NKV techninė būklė ir grindžiamos jų išsaugojimo technologinės rekomendacijos. Tai daugiausia inžinerinės geologijos, chemijos, mikologijos, konstrukcijų tyrimai.

Tyrimų duomenys pateikiami tam tikrose ataskaitose.

Visų NKV tvarkymo sąlygose ar programose numatytų grupių tyrimų duomenis apibendrina mokslinis tyrimų vadovas ir jais remiantis siūlo tinkamiausią jos tvarkymo būdą. NKV tyrimai yra efektyvūs, kai jie yra kompleksiški. Skirtingų grupių tyrimų suteikiama informacija papildo viena kitą, ir tai leidžia susidaryti aiškesnį NKV istorinės raidos vaizdą. Įvairių metodų naudojimas leidžia objektyviau datuoti vertybės autentiškas dalis ir tokiu būdu dėka skirtingų grupių tyrimų sąveikos tobulėja ir plėtojasi jų metodika. Tai ypač svarbu Lietuvos sąlygomis, nes dėl dažnai valstybę alinusių karų ir NKV išlikimui nepalankaus klimato istorinės meninės raidos tyrimai yra itin pinklūs.

Toliau tyrimai pagal poreikį gali būti tęsiami tvarkymo projekto realizavimo metu, kai vykdant žemės kasimo ir nevertingų konstrukcijų ardymo darbus atsiskleidžia nežinomi objekto kultūrinės vertės požymiai. Tada darbo projektų stadijoje gali būti papildomi ar koreguojami NKV tvarkymo projektai taip, kad būtų labiau išryškinta arba bent išsaugota jų kultūrinė vertė.